MATE projektas yra Europos Komisijos finansuojamas projektas pagal Erasmus+ Dotacijos priemonę, kurio rezultatai skirti 10-13 metų (mokyklinio amžiaus) vaikams, norintiems išmokti žaisti šachmatais bei kognityvinius žaidimus, padėsiančius pagilinti ir paaštrinti jų mąstymą. Projekto metu bus paruošti šachmatų ir kognityviniai stimulų rinkiniai bei atrinkti patys geriausi, kurie bus naudojami sukurtame internetu prieinamame programiniame įrankyje (šachmatų ir kognityvinių įgūdžių testavimo ir treniravimo žaidime). Planuojama analizuoti akių sekimo duomenis ir EEG P300 potencialus, kaip dalių (angl. – „chunk“) atpažinimo indikatorius. Naudojami metodai: psichometriniai testai, kognityvinis vertinimas, akių sekimo technologija, P300 potencialai, Vienos testo sistema. MATE projektas vykdomas bendradarbiaujant WSEI Universitetui iš Liublino (Lenkija), Alikantės Universitetui (Ispanija), La Laguna Universitetui (Ispanija) ir Vytauto Didžiojo Universitetui iš Kauno (Lietuva). Tai – trijų metų trukmės projektas, kuris prasidėjo 2016 metų rugsėjo mėnesį.

 

Kuo šis projektas įdomus jums:

MATE tyrimų projekte naudojame šachmatų žaidimą, nes tikime, kad mąstymo procesų mokymosi metodai gali būti perkelti į kasdienes situacijas, ir net naudojami kaip treniravimo įrankis plečiant ir gilinant sprendimų priėmimo perspektyvas.

Šachmatų žaidimo treniruotėse mes galime suskaičiuoti numatomų „ėjimų“ skaičių sprendimų medyje (M), sėkmingų naujų startų skaičių sprendimų medyje („šakos“ sprendimų medyje - N), skirtingų numatomų galimybių skaičių (A), ilgiausią variantų seką (Dmax – kaip toli žaidėjas sugeba numatyti pasekmes), sėkmingų pokyčių sprendimų variantuose skaičių (nn), pakartotinius labiausiai svarstyto varianto tyrimus (Pmax), ilgiausius staigius pakartotinius varianto tyrimus (Pser – taip yra koncentracijos matas), pasirinkto varianto vertę (W) ir mąstymo laiką (Time).

Detalesnis aprašymas: http://www.janprzewoznik.pl/testy/mapa01.php

Pagrindinė priežastis, dėl kurios akcentuojame sprendimų medį ir jos devynis parametrus, yra metodo taikymas. Galime mokyto sprendimų priėmėjus tokiu būdu, kad jei galėtų praplėsti savo horizontus ir pailginti galimybių numatymą sprendimų medyje. Apibendrinant, jie glai būti efektyvesni duomenų apdorojime!

Pavyzdžiui, klausdavau šachmatais žaidžiančių vaikinų:

- Jei tu nori surengti pasimatymą su mergaite, ką tu darai?

Vaikinas: - Aš ją kus nors pakviečiu.

- Kur?

Vaikinas: - Kiną, barą…

- Kokią dar vietą galėtum pasiūlyti? (Ir jie kartais suranda “neįprastą” galimybę)

Vaikinas: - Paklausiu kur ji norėtų nueiti!

Tai yra sprendimų medžio plėtimas socialinėse situacijose!

Antras svarbus įgūdis yra atpažinti sudėtingų situacijų modelius. Tai ypač svarbu ypatingai kiber eroje – T-Bomb, Tera-bomb sprogo. Šachmatuose toks atpažinimas tyrinėjamas pasitelkiant „dalių“ (angl. „chunks“) teoriją.

Apibendrinant, Nicholas Carr parašė knygą „Ką internetas daro mūsų smegenims“. Jo pastebėjimai gana persimistiniai. Jauni žmonės, įtraukti į daugiafunkcines veiklas nepajėgia pakankamai susikaupti, kad galėtų ieškoti gilesnės prasmės, kai susiduria su problemomis. Dėl to atėjo laikas vystyti kognityviai orientuotą psichologiją, kurios apimtyje būtų galima atlikti naujus tyrimus ir imtis veiksmų modernioje skaitmeninėje eroje. Mąstymas yra vis dar vertybė. Devynių parametrų metodas ir dalių (chunks) teorija šachmatuose gali būti rezultatyvi.